Dėl tokio atsainaus požiūrio daugelis ambicingų įmonių ne tik neteko galimybės naudotis paslaugomis, kurių joms reikia, kad galėtų klestėti, bet ir daugelis bankų prarado galimybę dirbti su naujos kartos sparčiai augančiomis įmonėmis ir jas remti.
Nors niekas nesako, kad rizikos vertinimas nėra būtinas, jis neturėtų būti naudojamas kaip mechanizmas, neleidžiantis teisėtoms įmonėms gauti joms priklausančios paramos. Šios tendencijos pasekmės yra mažų mažiausiai neigiamos, nes daugelis įmonių stengiasi išsilaikyti ir nesupranta, kodėl svarbiausios paslaugos, kuriomis gali naudotis didesni konkurentai, joms yra visiškai nepasiekiamos.
Viena iš didžiausių šio "bankų išpardavimo" aukų - besivystančių šalių ir svarbiausių besiformuojančių rinkų įmonės. Faktai kalba patys už save: 2008-2009 m. ekonomikos augimas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse sumažėjo 6,8 %, t. y. daugiau nei visų išsivysčiusios ekonomikos šalių bendras vidutinis augimas per šį laikotarpį.
Pandemija privertė daugelį bankų imtis veiksmų ir pradėti teikti paslaugas įvairių formų ir dydžių įmonėms, dažniausiai vyriausybės nurodymu. Paskolos, finansinė parama ir konsultacijos buvo teikiamos labai trumpą laiką, o dabar, panaikinus apribojimus, šios programos vėl pradėtos taikyti.
Liūdna tai, kad daugeliui įmonių, siekiančių gauti prieigą prie aukštos kokybės pirmojo lygio bankų teikiamų finansinių paslaugų, pradedant mokėjimais ir baigiant valiutų keitimu, pagrindinė bankų infrastruktūra paprasčiausiai nebėra lengvai prieinama.
2008 m. krachas įvyko labai seniai, o dabar net ir Kovid iššūkiai iš esmės įveikti, tačiau šie pagrindiniai MVĮ skirti finansiniai produktai ir paslaugos nėra prieinami net ir tada, kai pasaulio ekonomika stabilizavosi. Taip yra todėl, kad pirmojo lygio bankai tradiciškai pirmenybę teikė didesnėms pajamoms iš stambių korporacijų ir tarptautinių įmonių, o ne MVĮ įmonėms. Iš esmės tai reiškia, kad MVĮ yra apleidžiamos, nes manoma, kad jų aptarnavimas reikalauja per daug pastangų, o grąža yra mažesnė.
Makrolygmeniu nepakankamos MVĮ galimybės gauti finansavimą daro didelį poveikį pasaulio ir vietos ekonomikai. Pavyzdžiui, ES yra apie 23 mln. MVĮ, kuriose dirba apie 100 mln. europiečių. Galima drąsiai teigti, kad MVĮ vaidina labai svarbų vaidmenį ekonomikoje.
Be to, bankai turi nemažai galimybių investuoti į besiformuojančias rinkas. Pasaulyje beveik du milijardai žmonių niekada neturėjo banko sąskaitos, ir prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį Kinijoje bus atidaryta 40 mln. naujų banko sąskaitų, o Nigerijoje - 15 mln. naujų sąskaitų. Toks finansinių paslaugų paklausos augimas suteikia bankams didžiulę galimybę užmegzti naujus ryšius su klientais ankstyvame amžiuje ir pasinaudoti finansinio pasaulio, kuris palaipsniui pereina prie internetinės ir technologijomis paremtos bankininkystės, pranašumais.
Be to, po Covid-19 beveik kiekviena pažangi šalis siekia skatinti inovacijas, kad paskatintų savo ekonomiką ir paspartintų ilgalaikę pramonės sėkmę. Tačiau be finansavimo įdomioms pradedančiosioms įmonėms, verslininkams ir pasaulyje pirmaujantiems talentams sėkmės galimybės yra labai ribotos.
Esmė ta, kad daugeliui šių įmonių reikia išorinės finansinės paramos. Bankų paskolos yra labiausiai paplitęs išorinio finansavimo šaltinis daugeliui MVĮ ir verslininkų, kurie, norėdami įgyvendinti savo svajones apie verslo pradžią, dažniausiai yra priklausomi nuo tradicinių skolų. Šiuo metu rizikos kapitalas, privataus kapitalo ir šeimos biurai tampa vis labiau pastebimi ir aktyviau siūlo finansinę paramą technologijų pramonės startuoliams ir MVĮ.
Tačiau šiais laikais MVĮ reikia ne tik galimybės gauti finansavimą. Prekyba, valiutų keitimas, mokėjimai ir atitiktis teisės aktų reikalavimams - tai tik kelios pagrindinės sritys, kuriose MVĮ po KOVIDO krizės labai reikia išorinės paramos. Tiesą sakant, siekdamos apeiti šią prieigos problemą, MVĮ pastaraisiais metais net kreipėsi į sutelktinį finansavimą ir aukas, kad išgyventų. Remiant viešosioms programoms, taip pat tapo vis labiau įmanoma pasiūlyti mišrias priemones MVĮ, kurių kredito reitingai yra žemesni, o finansavimo poreikiai mažesni, nei būtų praktikuojama privačiose kapitalo rinkose.
Fintech ateitis
MVĮ, ieškančioms gyvybiškai svarbios bankininkystės ir finansinių paslaugų paramos, ne viskas blogai, ir šią problemą gali išspręsti mažesni bankai iššūkiai ir "fintech" įmonės, kurios atsirado tam, kad užpildytų šią spragą. Joms pavyko pasipelnyti ir padaryti revoliuciją sektoriuje, supaprastinant procedūras ir investuojant į techninę plėtrą, kad finansinių paslaugų sistema būtų sklandesnė, greitesnė ir veiksmingesnė.
Šios "fintech" įmonės laikosi tų pačių taisyklių kaip ir didesnės finansų įstaigos, tačiau joms netrukdo senosios technologijos. Priešingai, jos sukūrė specialiai sukurtą ir technologijomis paremtą patirtį, kuri remiasi pažangiausiomis "RegTech" ir automatizuotomis KYC technologijomis, kad pagreitintų prisijungimo procesus, supaprastintų kovos su pinigų plovimu procesus ir sukurtų geresnę bendrą klientų patirtį tiems, kurie naudojasi jų paslaugomis.
Be to, kai kurių iš šių fintech paslaugų dinamiškumas ir operatyvumas suteikia MVĮ tokių galimybių, kokių iki 2008 m. finansų krizės net nebuvo. MVĮ taip pat gali kreiptis pagalbos į fintech įmones, kurios specializuojasi spręsti vienos pagrindinės srities problemas, arba į tas, kurios siūlo "baltojo ženklo" sprendimus, taip sukurdamos "viskas viename", valdomą ir paprastą sprendimą verslo savininkams, kurie nėra susipažinę su galimybėmis naudotis finansinėmis paslaugomis.
Mažai tikėtina, kad tradiciniai bankai sugebės neatsilikti nuo šios revoliucijos finansinių paslaugų sektoriuje, nes paprastai jie lėtai ir vangiai reaguoja į naujas tendencijas. Vietoj to rinkoje stebime didesnę konsolidaciją, kai finansų įstaigos investuoja arba įsigyja mažesnes fintech įmones. Tokio pobūdžio partnerystės gali būti labai naudingos ir labai naudingos galutiniam klientui, nes sujungia tradicinių bankų vardų pasiekiamumą ir prestižą su įsigytos fintech įmonės lankstumu ir efektyvumu.
Taigi, nors tradiciniai bankai galbūt niekada neprisitaikys prie besikeičiančių laikų ar nepasiūlys naujų produktų, kurie padėtų veiksmingai spręsti MVĮ ir įmonių besivystančiose rinkose atskirties problemą, minėtos įmonės gali būti tikros, kad kyla nauja fintech įmonių banga, kuri keičia pramonę į gerąją pusę ir, tikėkimės, suteiks precedento neturinčių, specialiai pritaikytų paslaugų įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, istorijos, kredito balų ar sektoriaus, kuriame jos veikia.
Kriptovaliutos ir blokų grandinės technologija yra dar viena sritis, kuri iš esmės keičia bankininkystės sektorių kaip niekada anksčiau, ir nežinia, kaip ji pakeis finansinių paslaugų ateitį. Per ateinančius kelerius metus turėtume tikėtis, kad į kriptovaliutų erdvę ateis reguliavimas, pavyzdžiui, MICA, kuris, tikėkimės, suteiks virtualiojo turto sektoriui kur kas daugiau patikimumo, nenustatydamas jam pernelyg daug apribojimų.
Pasaulio ekonomikai vėl įžengus į didelės infliacijos ir sparčiai augančių pragyvenimo išlaidų krizės laikotarpį, bankai turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad paremtų sparčiai augančias MVĮ. Laikas patikėti šia augančia verslininkų ir novatorių karta ir suteikti jiems bankų paslaugas, kurių jie nusipelnė ir kuriomis per ilgai naudojosi tik jų didesni kolegos.